- įšerti
- 1 įšérti, į̃šeria, įšė́rė tr. 1. K, Rtr, NdŽ, KŽ šeriant padaryti kūningą, gražų, riebų: Būdavo, arklius iñšeriam grūdais Kli. Kap inšė́rė, tai obuoliais geltonais net nuejęs tas kumelys Pv. Inganė, inšė́rė, i trasos veršiukas Klt. Arkliai nenūturamys, įšertì Slnt. Karvė inšertà iš žiemos – tik blizga Ktk. Karvė buvo puiki, įšerta drūčiai TS1897,9(V.Piet). Į du ... tris kartus tur būt avilys įšertas Rdž. Tą gaidį kviečiais įšėrė per kelis metus kaip arklį BsPIII256(Brt). Inšėrė žirgelį man juodbėrėlį LTR(Dg). Pastatyk stonelę vidurij dvarelio, inšerkie žirgelį grynu abrakėliu LMD(Pns). Turiu jungą jaučių, tris žirgus įšertus TŽVII289(P). | refl. intr., tr.: Ir insišėrė savo žirgelį grynuoju abrakėliu Mrs. Kad insišėrė mūs skapas, tik liula, kap eina Lš. Laigo puikiai įsišėrę dveigiai rš. 2. refl. Rtr, Š, KŽ, Rz maitinantis įkūnėti, įtukti: Toks įsišė́ręs, gerą duoną turia Plšk. Insišė́rus, graži motera Drsk. Tei įsišė́ręs, ka n'įsitenka marškiniuos! [p]Jrb. Vienas buvo drūtas, įsišėręs, o antras sudžiūvęs TDrVII131(Prk). 3. įtukinti: Susmuko, nuliugo, kitur gerai kailį įšėrė, o naudos nė kokios! LzP. 4. įkirsti, įmušti, įrėžti: Ponas liepė jam inšert penkioliką rykščių BsPII182(Jž). Botagu inšė́rė arklį gerai Aps. | Griausmas ąžuolo nemušąs – neinšeriąs LTR(Km). \ šerti; antšerti; apšerti; atšerti; dašerti; įšerti; iššerti; nušerti; pašerti; peršerti; piešerti; prašerti; prišerti; sušerti; užšerti
Dictionary of the Lithuanian Language.